1992 m. vasario 6 d. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos priimtame Teismų įstatyme konstatuota, kad Lietuvos Respublikoje teisingumą vykdo pagal įstatymus įsteigti apylinkių teismai, apygardų teismai, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas.
Apygardos teismo veiklos teritoriją nustato 1992 m. spalio 29 d. priimtas įstatymas dėl apygardų teismų įsteigimo. Įsteigtas Šiaulių apygardos teismas, kurį sudaro apygardos teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai ir 17 teisėjų. Nustatyta Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorija: Šiaulių miestas, Akmenės, Joniškio, Kelmės, Mažeikių, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių, Šiaulių ir Telšių rajonai. Tačiau šis įstatymas turėjo įsigalioti tik priėmus atitinkamus įstatymus dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų ir įsigaliojus visiems Lietuvos Respublikos teismų įstatymo straipsniams.
1994 m. birželio 15 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ nustatyta, kad Lietuvoje veikia penki apygardos teismai – Vilniaus apygardos teismas, Kauno apygardos teismas, Klaipėdos apygardos teismas, Šiaulių apygardos teismas ir Panevėžio apygardos teismas. Apygardos teismai yra Lietuvos teismų sistemos antrosios grandies teismai ir atlieka dvejopą paskirtį – tai pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Teismų įstatymo 16 straipsnyje (kaip ir 2002 m. Teismų įstatymo redakcijos 19 str.) nustatyta, kad apygardos teismas yra pirmoji instancija civilinėms ir baudžiamosioms byloms, įstatymo priskirtoms jo kompetencijai; apeliacinė instancija apylinkės teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams bei atlieka kitas su teisingumo vykdymu susijusias ir įstatymo priskirtas jo kompetencijai funkcijas. Apygardos teismas analizuoja teismų praktiką susipažindamas su savo veiklos teritorijoje esamų apylinkės teismų darbu vietose ir kitais būdais.
