Raseinių teismo istorija siekia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Po LDK 1566 m. teismų reformos Raseiniams teko išskirtinė reikšmė: jie tapo visos Žemaitijos teismų būstine. Raseinių, kaip administracinės ir teisminės valdžios centro, reikšmė sumenko kartu su Lietuvos Didžiosios kunigaikšystės žlugimu.
Lietuvai 1794 m. patekus į carinės Rusijos sudėtį, teismų sistema taip pat buvo pertvarkoma imperijos teismų sistemos pavyzdžiu. Šiuo Lietuvos istoriniu etapu Raseinių teismas turėjo apskrities teismo statusą ir buvo pirmosios instancijos teismas. Jį revizavo antrosios pakopos teismas - Baudžiamųjų ir civilinių rūmų teismai, veikiantys Kauno gubernijos centre. Prie Raseinių apskrities teismo veikė ir specialus teismo skyrius kovai su Žemaitijoje plintančia kontrabanda.
1915 m. Lietuvą okupavus Vokietijai teismų sistema buvo grįsta skirstymu į apygardas. Lietuvos teritorija buvo suskirstyta į penkias apygardas, viena iš jų buvo Raseinių apygarda su Raseinių, Kelmės, Pajūrės ir Jurbarko apskritimis ir teismais.
Nepriklausomoje Lietuvoje 1918- 1940 m. naują Lietuvos bendrosios kompetencijos teismų sistemą įteisino 1918 m. lapkričio 28 d. Laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas. Nepriklausomos Lietuvos teismai pradėti steigti remiantis Lietuvos teisingumo ministro P.Leono 1918 m. gruodžio 14 d. įsaku. Žemiausia teismų grandis buvo taikos teisėjai, skiriami kiekvienai apskričiai ir miestui, turinčiam daugiau kaip 20 tūkst. gyventojų..Raseinių taikos teisėjų nuovadai priklausė Betygalos, Girkalnio, Raseinių, Viduklės valsčiai ir Raseinių miestas.
Pirmuoju nepriklausomos Lietuvos valdžios paskirtu Raseinių apskrities taikos teisėju tapo Andrius Mačys, teisėjavęs 1918 m. 1936 m. Taikos teisėjai vienasmeniškai nagrinėjo nesudėtingas civilines, baudžiamąsias bylas, skundus dėl administracinių įstaigų ir pareigūnų nutarimų, valsčiaus tarybos rinkimų panikinimo ir kt. Civilinės ir baudžiamosios bylos buvo nagrinėjamos supaprastinta tvarka, neskirstant į proceso stadijas.Visi pagrindiniai procesiniai veiksmai, taip pat ir sprendimo esmė, buvo trumpai surašomi į specialią protokolų knygą. Tiesiogiai teismo posėdyje buvo skelbiama tik sprendimo esmė, o visas sprendimo tekstas buvo įforminamas per tris dienas.
Po 1933 m. teismų reformos žemutine teismų sistemos grandimi tapo apylinkių teismai, tačiau apylinkių teisėjų veiklos formos ir kompetencija iš esmės nesiskyrė nuo anksčiau buvusių taikos teisėjų kompetencijos.
1944 m. reokupuotoje Lietuvoje. buvo atkurtas Lietuvos SSR Konstitucijos galiojimas, 1940- 1941 m. veikusios sovietinės valdžios institucijos. Pagal Konstituciją veikė dvipakopė teismų sistema – Lietuvos TSR Aukščiausiasis teismaS ir rajonų liaudies teismai. 1950 m. Raseinių apskritis buvo reorganizuota į Raseinių rajoną, dalis teritorijos perduota Ariogalos rajonui. 1950- 1962 m. Ariogaloje veikė Ariogalos rajono apylinkės teismas. 1962 m. Ariogalos rajonas prijungtas prie Raseinių rajono. Raseinių rajono liaudies teisme, kaip pirmosios instancijos teisme, bylos buvo nagrinėjamos civilinės, baudžiamosios bylos, taipogi ir dėl sunkių nusikaltimų. Pasitaikydavo atvejų, kai baudžiamųjų bylų, dažniausiai dėl nužudymų, atvykdavo nagrinėti teisėjai iš Lietuvos TSRS Aukščiausiojo Teismo. Taip pat būdavo organizuojami išvažiuojamieji teismo posėdžiai dėl rezonansinių bylų. Visų grandžių teisėjų rinkimas buvo pavestas Aukščiausiajai Tarybai.
1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos valstybingumą, Laikinajame Pagrindiniame įstatyme įtvirtinta dvipakopė teismų sistema iš esmės nesiskyrė nuo nustatytos 1978 m. LTSR Konsitucijos. Rajonų teismai buvo sudaromi iš renkamų teisėjų ir teismų tarėjų. 1992 m. vasario 6 d. priimtame Teismų įstatyme numatyta keturių grandžių Lietuvos teismų sistema, kurią sudarė apylinkės teismai, apygardos teismai, Apeliacinis teismas ir Aukščiausiasis Teismas.Atsisakyta teIsėjų renkamumo principo ir pereita prie teisėjų skyrimo iki 65 m.
1992 m. spalio 25 d. referendumu primtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei 1994 m. priimtame ir nuo 2002 m.galiojančiame naujos redakcijos Lietuvos Respublikos teismų įstatyme reglamentuota ir šiuo metu funkcionuojanti Lietuvos teismų sistema, teismų kompetencija, teismų organizavimo, veiklos, administravimo ir savivaldos ssistema, principai bei teisėjų statusas. Lietuvos Respublikos vientisą teismų sistemą sudaro bendrosios kompetencijos ir specializuotieji teismai. Lietuvos Aukščiauisias Teismas, Lietuvos Apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios kompetencijos teismasi, nagrinėjantys civilines ir baudžiamąsias bylas.Apylinkių teismai nagrinėja ir jų kompetencijai įstatymų priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai yra specializuotieji teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių.
1994 m. birželio 15 d. įstatymu „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorija, kartu su dar devyniais apylinkių teismais, apima ir Raseinių rajono apylinkės teismo veiklos teritoriją.
Raseinių rajono apylinkės teismui nuo 1993 m. birželio 16 d. vadovauja teismo pirmininkė Vidutė Micevičienė. Vidutės Micevičienės teisėja dirba nuo 1995 m. spalio 15 d
