Ką reikia žinoti kreipiantis į teismą

BENDRA INFORMACIJA

Teisėjai bei kiti darbuotojai juridinių konsultacijų neteikia. Tai atlieka advokatų kontorose dirbantys advokatai.

Informacija apie kiekvieną dieną  vykstančius teismo posėdžius pateikiama teismo skelbimų lentoje.
Informaciją apie konkrečių bylų nagrinėjimą proceso dalyviai gali gauti teismo raštinėje.
Asmenys, pageidaujantys teismui pateikti dokumentus  ar juos gauti, turi kreipti į teismo raštinę, kur jiems bus paaiškinta dokumentų padavimo, gavimo ar grąžinimo tvarka.

Teismo įsakymo elektroninio užsakymo sistema (toliau – TĮEUS) suteikia galimybę fiziniams ir juridiniams asmenims pateikti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo elektroniniu būdu (internetu). Ši sistema palengvina kreditorių galimybes kreiptis į teismą, o teismui sudaro galimybę greičiau išnagrinėti šios rūšies bylas.

Bylos yra nagrinėjamos viešai, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Visa išnagrinėtų bylų medžiaga yra vieša, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje ar motyvuota teismo nutartimi  nustatyta, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša . Norėdamas susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga, asmuo turi pateikti teismo pirmininkui nustatytos formos prašymą.

          Teismai dirba:

• pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 8 val. iki 17 val.
• penktadieniais nuo 8 val. iki 15 val. 45 min.
• pietų pertrauka nuo 12 val. iki 12 val. 45 min.

          KOKIAS BYLAS GALI NAGRINĖTI TEISMAS

         Apylinkės teismas yra pirmoji instancija:  

• civilinėms byloms (išskyrus bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 100 tūkst. Lt., dėl autorinių neturtinių teisinių santykių, dėl bankroto ir restruktūrizavimo, dėl civilinių neviešo konkurso teisinių santykių, pagal banko laikinojo administratoriaus pareiškimą dėl banko akcinio kapitalo sumažinimo, kai viena šalis yra užsienio valstybė, pagal ieškinius dėl priverstinio akcijų pardavimo, pagal ieškinius dėl juridinio asmens veiklos tyrimo);
• baudžiamosioms byloms (išskyrus bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, taip pat kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Lietuvos Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais);
• administracinių teisės pažeidimų byloms;
• byloms, susijusioms su nuosprendžių bei sprendimų vykdymu.

      Apygardos teismas:

• yra pirmoji instancija civilinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai;
• yra pirmoji instancija baudžiamosioms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai;
• yra apeliacinė instancija byloms dėl apylinkių teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių, nutarimų ir įsakymų.

      Apygardos teismas pirmąja instancija nagrinėja  civilines bylas:

• kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo;
• dėl autorinių neturtinių teisinių santykių;
• dėl civilinio viešo konkurso teisinių santykių;
• dėl bankroto ir restruktūrizavimo;
• pagal banko laikinojo administratoriaus pareiškimą dėl banko akcinio kapitalo sumažinimo;
• kurių viena šalis yra užsienio valstybė;
• pagal ieškinius dėl  priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo ir dėl juridinio asmens veiklos tyrimo;
• kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai.

      Apygardos teismas pirmąja instancija nagrinėja baudžiamąsias bylas:

• kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, išskyrus bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse; 
•  bylas, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais;
• apygardos teismas turi teisę priimti savo žinion kiekvieną baudžiamąją bylą, kuri teisminga tos apygardos apylinkės teismui.

          KAIP KREIPTIS Į TEISMĄ

Jei manote, kad yra pažeista Jūsų teisė arba įstatymų saugomas interesas, reikia apsispręsti, kokių gynybos priemonių imtis. Jeigu derybos su priešinga šalimi nedavė rezultatų, o galimybės kreiptis į kitas institucijas nėra  - galite kreiptis į teismą. Tokiu atveju reikia surašyti ieškinį, kuris suteikia teisinę galimybę pradėti civilinį procesą.

Teismui pateikiamame ieškinyje turi būti nurodyta:

• teismo, kuriam paduodamas ieškinys, pavadinimas;
• ieškovo duomenys - vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta;
• atsakovo duomenys - vardas, pavardė, asmens kodas (jei jis žinomas), gyvenamoji vieta, o jei tai juridinis asmuo -visas jo pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai (jei tai žinoma);
• pateikiamo dokumento pavadinimas - ieškinys;
• ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas;
• aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas);
• įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vieta;
• ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas);
• ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį;
• informacija, ar byla bus vedama per advokatą;
• ieškinį paduodančio asmens parašas ir jo surašymo data.

Jeigu ieškinį paduoda atstovas, prie ieškinio turi būti pridedamas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Prie ieškinio turi būti pridedami visi dokumentai, kuriais  grindžiate savo reikalavimus, bei dokumentas, patvirtinantis, kad žyminis mokestis sumokėtas.
Tuo atveju, jeigu  keliami reikalavimai nėra turtinio pobūdžio, mokamas 100 litų žyminis mokestis. Turtiniuose ginčuose turi būti sumokamas žyminis mokestis, lygus įstatymų nustatytam procentiniam dydžiui nuo ieškinio sumos.

Įstatyme yra numatyti atvejai, kai ieškovai nuo žyminio mokesčio atleidžiami.  Be to, teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba mokesčio mokėjimą atidėti iki sprendimo priėmimo. Prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba mokestį atidėti turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys blogą asmens turtinę padėtį.

Baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje,  148, 152, 154, 155, 165, 168 straipsniuose, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188, 313 straipsniuose, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Skundas ar pareiškimas privataus kaltinimo tvarka paduodamas apylinkės teismui ir turi būti rašytinis. Skunde ar pareiškime turi būti nurodyta:

• teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas;
• nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės;
• duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes;
• nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o, jeigu nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, paduoti pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme gali jo teisėtas atstovas. 

          KAIP NAGRINĖJAMOS BYLOS

Civilinės bylos nagrinėjamos teismo posėdžiuose. Teismo posėdis gali būti viešas ar uždaras, žodinis arba tam tikrais atvejais - rašytinis. Daugeliu atvejų teismo procesai vyksta žodžiu, tai yra kviečiant į jį dalyvaujančius byloje asmenis. Informacija apie kiekvieną dieną vykstančius teismo posėdžius yra pateikiama teismo skelbimų lentoje. Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys yra informuojami pranešimais, tačiau į teismo posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja. Rašytinio proceso tvarka priimtų nutarčių, kurios gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, nuorašai ne vėliau kaip per 3 dienas yra išsiunčiami  šalims ir tretiesiems asmenims.

          KREIPIMOSI TVARKA

Teisę kreiptis į teismą su ieškiniu turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos.

Teisę kreiptis į teismą su ieškiniu turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos.

      Ginčui keliami reikalavimai:

• ginčas, dėl kurio sprendimo kreipiamasi į teismą, turi būti priskirtas teismo kompetencijai;
• ginčas turi būti teismingas teismui, į kurį kreipiamasi;
• teismas nėra priėmęs nutarties dėl ginčo išsprendimo taikos sutartimi;
• teismas nėra priėmęs nutarties dėl ieškovo atsisakymo nuo ieškinio;
• dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjo teismo ar arbitražo sprendimo;
• teismo žinioje nėra bylos dėl tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. (CPK 137 str. 2 d. 1- 6 p.)

      Asmeniui, kuris kreipiasi į teismą, keliami šie reikalavimai:

• į teismą su ieškinio pareiškimu gali kreiptis tik veiksnus fizinis asmuo;
• jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu paduoda atstovas, jis turi būti įgaliotas vesti bylą  (CPK 137 str. 2 d. 7- 8 p.)

      Ieškiniui pareiškimui kelimai šie reikalvimai:

• ieškinio pareiškimas turi atitikti įstatymo jam keliamus reikalavimus (CPK 135 - 137 str.);
• turi būti sumokėtas žyminis mokestis (CPK 135 str. 2 d.)

          APSKUNDIMO TVARKA

Neįsiteisėję  apylinkės teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, įsakymai ar nutarimai gali būti skundžiami apeliacine tvarka apygardos teismui per tą apylinkės teismą, kurio sprendimas yra skundžiamas.

Apygardos teismo sprendimai, priimti nagrinėjant civilines bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami Lietuvos apeliaciniam teismui. Apeliacinis skundas paduodamas apygardos teismui per  trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o jeigu apelianto gyvenamoji vieta arba buveinė yra užsienio valstybėje - per keturiasdešimt dienų.

Apygardos teismui apeliacinis skundas dėl neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o jeigu buvo surašytas nuosprendis su sutrumpinta aprašomąja nuosprendžio dalimi ar, jei išnagrinėjus ypač sudėtingą ar didelę bylą buvo surašytos ir  paskelbtos tik nuosprendžio įžanginė ir rezoliucinė dalys – per dvidešimt dienų, suėjus terminui visam nuosprendžiui surašyti. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo  nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos. Teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos.
Pirmosios instancijos teismo nutartys skundžiamos ta pačia tvarka ir terminais.

Baudžiamąsias bylas dėl neįsiteisėjusio apygardos teismo nuosprendžio ar nutarties apeliacine tvarka nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.

Bylas dėl įsiteisėjusių teismo nuosprendžių ar nutarčių, priimtų pirmosios instancijos teismuose ir apeliacinės instancijos teismuose apeliacine tvarka nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka. Kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį leidžiama per tris mėnesius nuo jų įsiteisėjimo dienos. 

Apeliacinis skundas dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio turi būti rašytinis ir apelianto pasirašytas. Apeliaciniame skunde turi būti nurodyta:

• apeliacinės instancijos teismo pavadinimas;
• byla, dėl kurios paduodamas skundas;
• skundžiamos nuosprendžio ar nutarties dalies esmė;
• nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai;
• apelianto prašymai.